- žiburinis
- 1 žiburìnis sm. (2) 1. vaiduoklis: Žiburìniai naktims vaikščio[ja] Gr. A žiburìnių nebijai? Žr. Žiburinis benora užeiti už akių Lk. Į žiburinį negalima ir pirštu rodyti Rg. Vieną sykį to gaspadoriaus vaikis sumislijo tą žiburinį nušauti LTR(Kv). 2. ŠT98, NdŽ, KŽ, Varn, Grd žr. žiburinė 1: Mūsų tėvai sakė mačiusys žiburìnį vaikščiojant End. Žiburìniai vaikščio[ja] kapūse ir kitur Up. Žiburìnis eidavo ant pajūriu, visur vaikščiodavo Kv. Ponas sako: – Parodyk, kame ans yra, aš nueisu, parvesu tą žiburìnį Pln. Vaikščiojo žiburinùkai Lk.
Dictionary of the Lithuanian Language.